jau turbūt du mėnesiai kaip mes šokam ir mums vis dar labai patinka! žinoma, po pirmųjų pamokų užsidegimo buvo daugiau, atrodė, kad bus smagu ir lengva. eidavom į ir iš pasišokčiodami, patenkinti ir vieningi. žinoma, dėl lengvumo po kurio laiko nuomonė pasikeitė. vieningumas irgi kartais vietomis prislopdavo, ypač, kai šokėjai šiek tiek pavargę, šiek tiek suirzę, šiek tik pilnatis ar pms. bet apibendrinant tikrai patirtis labai puiki, dviem valandom daugiau pabuvimo ypatingai arti vienas kito, liečiantis keliais per tango, būnant su muzika, bandant judėti tiksliai pagal ją.
vakar po šokių dar buvome kine, mums ten visai pakeliui. nors aš labiau norėjau į miegančiąją gražuolę, p. lyg truputį specialiai padarė taip, kad nespėtume į šį, tai nuėjome į Sherlock Holmes: A game of shaddows ir, nors galvojau, kad patiks nelabai, bet patiko. nors šiek tiek trikdė vėlus metas ir nuovargis nuo visų sesijų malonumų, truputį man taip būna, kad pavargus toks nemalonus jausmas kojose, kai atrodo nėra kur jų dėti, tai šiek tiek žiūrėjau besimuistydama. bet šiaip, filmas kažkuo priminė Karibų piratus. juokeliai gan juokingi, aktorius gražus ir viskas amerikietiškai žavu.
dar šiandien žiūrėjau trailerį filmo Declaration of war, jį parsisiunčiau, bet surasti titrų niekaip nepavyko. be galo liūdna, nes toks kažkoks gilus jausmingos dramos trūkumas.
ir dar šiuo metu koks suintensyvėjęs sausiškas vaiko norėjimas. again ir again.
