romantiškasis vasario mėnuo

penktadienis! sėdžiu, įsitaisius lituanistikos skaitykloje prie radiatoriaus ir laukiu Savickio dienoraščių, įtariu, kad dar ilgai nesulauksiu, o labai tikiuosi, kad sulauksiu apskritai.puikus tas Savickis, kažkuo artimi tie jo dienoraščiai, skaitau lyg kokį blogą prieš pusšimtį metų rašytą. Pro langą šv. Jonų bažnyčios bokštai, apšviesti saulės, merkia man akį ir sako viskas bus gerai. aš tai irgi norėčiau kaip Savickis kokio žemės plotelio, būtų gerai ir tuose pietuose Prancūzijos, kur tiek šilumos, tiek saulės, bet Lietuvoje irgi nebloga. nereikėtų jaudintis, kad tave aplies vandeniu kaimynai, o ir neduokdie, tu apliesi juos, sodini medelius ir vargo nematai, obuoliukus skindamas. labai graži dabar saulė, bet beprotiškai šalta, laukiu nesulaukiu pavasario, kai bus šiek tiek maloniau vaikščioti, o vaikščioti mums reikia daug, vengiame naudotis viešuoju transportu, tai visur einam einam einam ir einam. baigėsi pirma paskaitų savaitė, ir nors galėčiau daug pasakyt negera, pasakysiu, kad viskas gera, nes labai labai noriu mokytis, o visa kita tik smulkenėlės.