mokslų dainos

baigėsi tos keturios rudens savaitės, apie kurias visai stengiausi negalvoti birželio pabaigoje, kai vinc. jau gana didelis pilve, muistydavosi taip, kad viską viską pajusdavau, kai atostogavome prie jūros ir atrodė beprotiška važiuoti į vilnių, į stojamuosius egzaminus filosofijos fakultete… na ir po jų iškart vėl grįžti prie jūros. tada sunku buvo įsivaizduoti, kad tikrai tikrai šis kūdikis dabar gulės šalia su juokingu žaliai baltu megztiniu su burbuliukais, apmautom pirštinėm, nes ruduo jau apšaldo mašinos priekinį stiklą. tada dar nežinojau, kad eisiu (eisim) ne tik į paskaitas universitete, bet dar kai kuriuos savaitgalius praleisime ir kolegijoje, o dar ir sunku bus atsisakyti apsilankyti VS’o akademijoje…

taigi, kol kas baigėsi tik paskaitų universitete keturios savaitės, tikrai ne į visas paskaitas ėjome su Vinciule, daug valandų p. išvaikščiojo aplink universitetą, o gerai, kad ruduo toks šiltas buvo… žaviuosi universiteto dėstytojų tokiu, sakyčiau, profesionaliu požiūriu į kūdikį paskaitoje. žaviuosi ir tuo, kaip Vinciulė skyrėsi nuo tada, kai pirmąsyk apsilankė paskaitoje rugsėjo penktą ir koks jau jis paaugęs „studentas“ buvo rugsėjo dvidešimt devintą, ai ir išvis. jeigu kada eisite su kūdikiu į paskaitą – žinokit, geriausias sprendimas yra BB gultukas. išbandžiau ir auto kėdutę, ir nešynę, bet BB gultuke vinc. prabuvo visas 3 valandas seminare. dar jei norėsite pedagogikos kvalifikacijos – rinkitės VU. visko yra tam VU, bet vis tiek aš tikiu šiuo universitetu. jeigu norėsite tobulinti kvalifikaciją, nežinau, ką rinkitės, nes kol kas kolegija lūkesčių smarkiai nepateisina. o jei norite ir galite dirbti su vaikais – žinoma, eikite į VS’ą. tokia vat patarimų kraitelė. dar su kūdikiu einant į universitetą gerai turėti maitinimo skarą – šis daiktas apskritai mano motinystės topas. kvailai skamba, bet kažkaip pastebėjau, kad daiktai auginant vaiką – džiugina. o ypač tie jų maži maži gražūs rūbeliai.

dabar toks truputį pfuuu, nors iš tikro visi rašto darbai dar priešaky, bet jau mes su Vinciule šitus lengvai, jaukiai, prie arbatos puodelio su pasimylavimais ir pasidžiaugimais parašysim. na taip, rašysiu aš, Vinciukas turės kitų darbų, pavyzdžiui lavinti savo išmoktą gebėjimą apsiversti nuo pilvo ant nugaros.

o iš tikro įrašo esmė turėjo būti, kad kol kas visiškai akivaizdu, kad mes trys – nuostabus team’as ir tai yra taip taip taip nenusakomai ach.

o čia šiaip labai graži daina, apie snaiges

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: