Apie tuos nepilnus darbo metus

Greitai bus metai, kai aš oficialiai nebedirbu. Seniai norėjau parašyti apie tuos metus, kai dirbau. Bet vis pritrūkdavau žodžių, vis suprasdavau, kad kiekvienas žodis turi būti toks svarus ir aiškus, kad niekada ir negebėsiu tinkamai reflektuoti tų vienerių mokslo metų savo darbe. Kamuoja klausimas, ar etiška įvardinti savo dabovietę. Ir neatsakius į tuos klausimus visgi bandau rašyti. Bandau rašyti apie save.

Akivaizdu, kad pedagoginis darbas yra baisiai neprestižinis. Na tikrai, taip baisiai. Dar nepradėjusi dirbti, kai užsimindavau kam, o ypač ne itin pažįstamam, kad būtų puiku mokyti, dar pasimokyti mokyti ir t.t. atrodo, tiem žmonėm net sunku būdavo patikėti, net kaip juokelis čia toks būtų labai neskanus, nes nu, kas nori dirbti mokytoju? Neturėjau (nežinau, ar turiu) ambicijos ginčytis, kažką įrodyti. Bet gal aš tiesiog toks žmogus, blogai. Ne itin galėjau ginčytis dar ir dėl to, kad nebuvau dirbus to darbo. Čia darosi labai panašu į vaiko gimimą.Visada žinojau, kad vaikus auginti yra nuostabu, paprasta ir natūralu, bet visiems aiškinantiems, koks tai sunkus, alinantis, na tiesiog darbų darbas, negalėjau nieko atšauti tol, kol neatsirado bandutė ant rankų. Žinoma, dabar jie vėl mane atakuoja argumentais, kad jiems yra kitaip, jų vaikas kitoks, ir vėl aš neturiu jėgos kažką įrodyti. O ir kam reikia tų įrodymų. Tiesiog aš renkuosi džiaugsmą. Lygiai taip kaip aš pasirinkau mokyti. 2013 metų rugpjūtį aš pasirinkau dirbti su vaikais.

Dabar paskatinimų tokių kaip, o kaip šaunu, kad tu nori grįžti taip greitai į darbą! Kad kaip šauniai tu čia pasirinkai, ką veikti gyvenime. Neišgirstu. Praktiškai niekada. Matau, kad daug kas mandagiai patyli, ir tai yra faina, nes jei sakytų tiesiai į akis, kaip tu gali dirbti tokį darbą, man vėl prireiktų argumentų. Gal aš tiesiog dar neužaugau argumentams? Gal po dešimties metų galėsiu garsiai drąsiai visuomenei dėstyti visus pedagoginio darbo nuostabumus? Ir taikliai, aiškiai ir nuostabiai atsakysiu į kiekvieną kontrargumentą? Gal.

Neseniai girdėjau žmogų dirbusį trumpą laiką su ikimokyklinio amžiaus vaikais sakantį, kad taip, dirbo su vaikais, bet na suprantate, jie dar tokie maži, kad nėra kaip ir ką juos mokyti. Kokia netiesa!

Bet aš visai visai ne apie tai. Aš noriu parašyti apie tuos metus. Noriu išrašyti viską viską, kas ten buvo, apie pirmą savo klasės įsirengimą, apei tai kaip su Sand. (kaip smėlis!) sėdėjom „Artistuose“ ir braižėmės centrus, apie tai kaip į klasę įėjo vaikai, kaip mes juos pasitikome, kaip mes juos pasitikdavome kiekvieną dieną, kaip kiekvieną dieną nežinodavai, kas tavęs laukia. Labiausiai norisi rašyti apie tą juoką, kiek mes juokdavomės, ypač po pietų miegelio, kaip sukrisdavome visi ant čiužinių, mėtydavomės pagalvėmis, gražiai žadindavom vis nepabundančius draugus. Apie visus ryto ratus, ypač apie tą, kur kalbėjau apie Čiurlionį, ir apie Sofiją, ir apie Danutę, apie Čiurlionio muziką klasėje, apie spalvų dėliojimą popieriaus lape ar ant pojūčių stalo. Dar labiausiai norisi išrašyti viską apie tuos pokalbius su vaikais, apie tiesiog susėdimą lauke ir diskusijas, ilgas, įdomias, įvairiapuses arba apie pokalbius su vienu vaiku, apie visus atvirus jų pasakymus, apie akis, kurios tikrai tavimi pasitiki. Apie visus slaptus susitarimus, mažas paslaptėles, kurių dėka mes, pavyzdžiui, su Gry. eidavome ratą plius lauke, su Rus. žaisdavom apsirengimo lenktynes, su Gert. slapta kramtėm gumą ir taip toliau ir toliau…. Ir apie savo žvilgsnį, kuriuo pasitiki. Apie tai, kaip aš kasdien grįždavau iš darbo pilna pasakojimų, nuotykių, apie tai, kaip p. viską viską išklausydavo (o ačiū jam, ir ačiū už jį). Kaip aš eidavau anksti miegoti, nes nuo įspūdžių reikia gerai pailsėti. Nežinau, kas lemia visus nuostabius prisiminimus. Nežinau, kas bus ateinančiais mokslo metais. Tačiau šiandien galiu sakyti, kad tai yra geriausias darbas. Man.

Ir dar. Jei nebūtų būtent tos darbovietės, kurioje dirbu, nežinau, ar norėčiau dirbti su vaikais. Todėl kartais dvejoju dėl savo pašaukimo. Bet ar yra vis nedvejojančių?

One thought on “Apie tuos nepilnus darbo metus

  1. Tu tikrai labai šauniai pasirinkai :) Ir šis įrašas byloja, kad pasirinkai teisingai. Nes kaip kitu atveju būtų tiek šilumos jame? :)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: