Vaikai, kur dar ant debesėlio

Pranciškutis
Kaip man pavaizduoti gražų sapną?
Visuomet prisimenu pabudęs:
Laukuose pražydusios kanapės,
O prie kelio – mažas Pranciškutis.
Stovi lino pančiu susijuosęs,
O ant rankų tūpiančios kregždutės
Ir balandžiai, ir mažytės kuosos
Skraido, skraido… Gailiai atsidusęs,
Juos visus palaimina Pranciškus,
Sako, lėkit kur laukų lelijos,
Kur žvėrelių pilnas siaudžia miškas,
Kur nieks nieko niekad nesibijo.
Viskas taip kasdieniškai atrodė,
O sudilęs, perplyšęs drabužis,
Gyvulėliai, bliaunantys už sodo,
Ir lapeliai virpančiais giružė.
Paukščiai, paukščiai, ką dabar jūs menat
Apie žmogų tą, kurs jus mylėjo,
Apie vaiką tą, kurs nepaseno,
Apie vėją dvelkiantį be vėjo.
Meilės vėją ir gyvybės vėją,
Meilės jėga ir gyvybės galią?
Kiek sapnų gyvenime regėjau,
O tik šitas mano sielą kelia.
Sigitas Geda

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: