Vaikai, kur dar ant debesėlio

Pranciškutis

Kaip man pavaizduoti gražų sapną?

Visuomet prisimenu pabudęs:

Laukuose pražydusios kanapės,

O prie kelio – mažas Pranciškutis.

Stovi lino pančiu susijuosęs,

O ant rankų tūpiančios kregždutės

Ir balandžiai, ir mažytės kuosos

Skraido, skraido… Gailiai atsidusęs,

Juos visus palaimina Pranciškus,

Sako, lėkit kur laukų lelijos,

Kur žvėrelių pilnas siaudžia miškas,

Kur nieks nieko niekad nesibijo.

Viskas taip kasdieniškai atrodė,

O sudilęs, perplyšęs drabužis,

Gyvulėliai, bliaunantys už sodo,

Ir lapeliai virpančiais giružė.

Paukščiai, paukščiai, ką dabar jūs menat

Apie žmogų tą, kurs jus mylėjo,

Apie vaiką tą, kurs nepaseno,

Apie vėją dvelkiantį be vėjo.

Meilės vėją ir gyvybės vėją,

Meilės jėga ir gyvybės galią?

Kiek sapnų gyvenime regėjau,

O tik šitas mano sielą kelia.

Sigitas Geda