devyni mėnesiai po

iš tikrųjų tai man truputį sprogsta galva nuo minčių, kurias noriu rašyti čia. dėl to niekaip ir neprisėdu parašyti. matyt. Pamačiusi šį boredpanda įrašą supratau, kad jau dabar tai tikrai turiu parašyti. Kadangi du tūkstančiai dešimtieji yra tie metai, kada aš jau pagalvojau, o Vincentuli, kad tu ateitum, o Vincentulis atėjo du tūkstančiai keturioliktaisiais, per […]

Vaikai, kur dar ant debesėlio

Pranciškutis Kaip man pavaizduoti gražų sapną? Visuomet prisimenu pabudęs: Laukuose pražydusios kanapės, O prie kelio – mažas Pranciškutis. Stovi lino pančiu susijuosęs, O ant rankų tūpiančios kregždutės Ir balandžiai, ir mažytės kuosos Skraido, skraido… Gailiai atsidusęs, Juos visus palaimina Pranciškus, Sako, lėkit kur laukų lelijos, Kur žvėrelių pilnas siaudžia miškas, Kur nieks nieko niekad nesibijo. […]

Apie tuos nepilnus darbo metus

Greitai bus metai, kai aš oficialiai nebedirbu. Seniai norėjau parašyti apie tuos metus, kai dirbau. Bet vis pritrūkdavau žodžių, vis suprasdavau, kad kiekvienas žodis turi būti toks svarus ir aiškus, kad niekada ir negebėsiu tinkamai reflektuoti tų vienerių mokslo metų savo darbe. Kamuoja klausimas, ar etiška įvardinti savo dabovietę. Ir neatsakius į tuos klausimus visgi […]

diena, kurios nėra

dabar turėtų sueiti gal Vincentui septyni mėnesiai. gražus skaičius septyni, magiškas, pasakiškas ir primenantis skylės dainą septynis ilgus metus. o aš va sėdžiu ir graudenuosi: septyni??? kaip tais septyni… atrodo, kad skriečiau kažkokioj kitoj laiko erdvėj, negali būti, kad jau septyni. išsakyti neįmanoma kokia aš dėkinga d. kad man padovanojo šitą laiką. ką patyriau per […]

Šeši mėnesiai (plius viena diena)

būna dienų, kai kartais tiesiog kantriai būti šalia. labai šalia. praėjo pusę metų nuo jo gimimo, o aš dabar sėdžiu ir galvoju, ar labai skiriasi tas vaizdas, kurį įsivaizdavau dar būdama nėščia nuo dabartinio vaizdo gyvenimo. galvoju, kad ne, nes milijonas šypsenų ir juoko per dieną – check; nesuskaičiuojamas kiekis prisiglaudimų ir mylavimųsi – check; […]

penki mėnesiai

pirmasis žiemos mėnuo pasitiko vinc. ne su sniegu, o su skiepu ir užkilusia temperatūra. per didelį norą padaryt viską sąžiningai atsakingai aplankėm santariškes, bet taip jau būna, kai pirmas vaikas netikėtai suserga, ir nors turi aiškią nuojautą, obettačiau atsargumas gėdos nedaro. temperatūra laikėsi ilgai, daugiau nei savaitę, o visiškai pasveiko gal tik po dviejų. sako,būna […]

ligos istorija

kartais gali pagalvoti, kad su vaiku pasaulis susitraukia iki tam tikrų buitinių buitekų, bet iš tikro tai ne, iš tikro tuomet pasaulis kaip tas šulinys iš alisos stebuklų šalyje, gilėja gilėja gilėja, dugne mažos durelės, rakteliai, keisti sirupai (nuodai?). jau beveik savaitę vaikštau su įtampa pilve ir gumulu gerklėj, vis daugiau su vinc. rankose ar […]

keturi mėnesiai

o mano vaikas jau nebe naujagimis seniai, o mano vaikui rytoj bus pirmoji žiema, o aš pirmąkart gyvenime taip svajoju apie vasarą, apie vinciuko nuogas kojytes išlindusias pro nešynės šonus. su vyru vis kartojam visiems tą mantrelę, kad niekas kardinaliai nepasikeičia gimus vaikui, kad viskas tik pildosi pildosi ir vis pildosi. ir iš tikrųjų. dar […]

Trys mėnesiai (plius dvi dienos)

šiandien toks šeštadienis, kad beveik sekmadienis. klausau radijo paraščių, p. ir v. kitam kambary miega. šitas įrašas irgi jau turi būti proginis, nes vinc. jau trys mėnesiai plius. visa, kas vyko be mokymosi, egzaminų ir atsiskaitymų, buvo gana ramus rudens laikas, su nuolatiniais padejavimais, ajai vajai koks didelis jau dabar tai išvis didžiausias ir vajei […]

mokslų dainos

baigėsi tos keturios rudens savaitės, apie kurias visai stengiausi negalvoti birželio pabaigoje, kai vinc. jau gana didelis pilve, muistydavosi taip, kad viską viską pajusdavau, kai atostogavome prie jūros ir atrodė beprotiška važiuoti į vilnių, į stojamuosius egzaminus filosofijos fakultete… na ir po jų iškart vėl grįžti prie jūros. tada sunku buvo įsivaizduoti, kad tikrai tikrai […]