Trys mėnesiai (plius dvi dienos)

šiandien toks šeštadienis, kad beveik sekmadienis. klausau radijo paraščių, p. ir v. kitam kambary miega. šitas įrašas irgi jau turi būti proginis, nes vinc. jau trys mėnesiai plius. visa, kas vyko be mokymosi, egzaminų ir atsiskaitymų, buvo gana ramus rudens laikas, su nuolatiniais padejavimais, ajai vajai koks didelis jau dabar tai išvis didžiausias ir vajei ajai kada gi buvo toks mažytis mažytis ligoninėje susuktas į antklodėlę, kada gi buvo ta pirma visa mano nemiegota naktis, o vinc. visa visa išmiegota.

vis norėjau parašyti apie miegą. kai gyveni su kūdikiu, kartais žmonės klausia gan dažnai, o kaip naktį? na kaip tos naktys su tokiu mažu kūdikėliu, ramios neramios, tykios, malonios, miegotos nemiegotos, turinčių tokius va mažus vaikus žmonių rytinis pagrindinis pasisakymas būna, na na tai kiek ten kas kam ir kodėl leido ar neleido pamiegoti.

pradžioje jaučiausi keistai, lyg kokiose lenktynėse, rekordų konkurse, na kiek išmiegos daugiausiai vienu ypu. dabar jau pačiai iš savęs juokinga. naktis ir miegas man malonūs dalykai savaime. dar man atrodo, kad jeigu naktis lygu miegas tai ir dar lygu viskas gerai. bet kas man yra kažkodėl kažkiek keista, kad į nemiegotas naktis sūpuojant kūdikį žiūrima kažkaip keistai, gal kiek kreivai, o gal kiek su gailesčiu, o gal net su žinojimu, kad na jau ne, taip būti visai negarbinga ir negalima. ir kai atsimušu į kažką panašaus, visuomet pradedu šypsotis, kodėl į bemieges naktis prie knygų, ruošiantis egzaminams paskutinę naktį, net į prašėliotas naktis kažkur trankantis iš baro į barą žiūrima kur kas pozityviau? aš mokausi praktiškai visuomet tik nuo kokių 10 iki 15 val. dieną. o šėlionės, na taip, jos pas mane išsisemia irgi gan greitai, nauji metai man jau košmariškai ilgas tūsas. taigi, aš renkuosi naktinį šėlsmą su Vinc., kuris savaime aišku malonus, kai ne per dažnas (o ir moksluose paskendusių naktų ir pratūsintų niekas nenorėtų milijono iš eilės), bet na kai pagalvoji, kaip jėga, miegam miegam, atsibundam kokią 3čią, pasišypsom, pasimyluojam ir grimzdam į miegą toliau, juk tokio naktinio bendravimo, kupino paslaptingų apsimiegojusių žvilgsnių, matyt, kuo toliau tuo labiau nebepatirsim. trečio mėnesio bėgyje Vincas išmiegojo vieną naktį aštuonias valandas, o dabar grįžom prie savo įprasčausio ritmo 6+2+1,5!

vakar pirmąkart dainavau Vincentui tą lopšinę, kurią dainuodavo mums mama, ir pirmąkart man bedainuojant Vinc. užmigo. ir tai yra vau.

IMG_1450

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: